(Lietuvių) Į pažintinę kelionę su mažyliu? Žinoma! Lėktuvu ar kemperiu?(II dalis)

Извините, этот техт доступен только в “Литовский”. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Antras bandymas – kelionė kemperiu

Tų pačių metų rudenį, kai dukrytei buvo ką tik sukakę 2 metukai, leidomės į kelionę kemperiu. Seniai norėjome išvykti į tokią kelionę, nes patys nuomojame kemperius, tačiau į tolimą kelionę jais nei sykio nevažiavome. Nusprendėme aplankyti Žydrąją Pakrantę Prancūzijoje. Šis regionas pasirodo brangus ne tik lietuviams, bet ir patiems prancūzams, todėl sprendimas važiuoti kemperiu, kai nereikia nuomotis nakvynės vietos, atrodė gana pragmatiškas. Juo labiau, kad tikslo nuvažiuoti ir grįžti greitai neturėjome: kelionei skyrėme visą mėnesį.

Kelias iš Lietuvos gana netrumpas, virš 2000 km. Svarstėme, kad vyras vienas važiuos, o mes su dukrele atskrisime į arčiausiai Prancūzijos pietų esantį pigių skrydžių oro uostą. Artėjant išvykimo laikui nusprendėme, kad kelionę norime pradėti kartu ir kaip nors iškęsime dukrytės nepasitenkinimą važiavimu. Mūsų abiejų nuostabai tokį ilgą maršrutą ji atlaikė kuo puikiausiai. Tiesa, ruoštis reikėjo gerokai labiau nei dviejų valandų kelionei lėktuvu. Pasiskolinome nemažai nematytų knygų iš bibliotekos, dėlionių ir žaidimų iš pusseserių, pirkome kelias lipdukų knygas (lipdukų jose buvo tikrai daug), popierinių lėlių knygutę, ėmėme kreidučių, pieštukų, spalvoto popieriaus, klijų rankdarbiams, Lego figūrėles, medžiaginį kamuolį. Taip pat pasiėmėme dainų, lopšinių ir pasakų kompaktų. Trumpai tariant, pasiėmėme daug ir įvairios veiklos, kuriagalima sudomintidviejų metų vaiką. Prisipažinsiu, kad būtent šioje kelionėje dukrytė pradėjo žiūrėti filmukus, iki tol namuose televizoriaus ji nežiūrėdavo.

Susiplanavomelabiau „tradicinį“ maršrutą, nes norėjome pamatyti garsiuosius miestelius ir kurortus. Skaitėme kelis kelionių vadovus ir abu su vyru išsirinkome vietas, kurias norime pamatyti, bei nusprendėme dėl vietų, kurių norime išvengti. Kita vertus, neturėjome griežto tvarkaraščio ir patikusiose vietose apsistodavome ilgiau, o iš nepatikusių gan greit išvažiuodavome. Keliavome nuo spalio iki lapkričio vidurio, tačiau viename pajūrio kurorte pasilikome net penkias dienas, nes buvo saulėtas oras ir galėjome degintis bei maudytis jūroje.

Keliavimas kemperiu turi vieną didelį privalumą – gali visiškai laisvai pasirinkti lankytinas vietoves. Pavyzdžiui, viename kempinge sutikti britai planavo keliauti Vokietijoje, tačiau dėl liūčių nusprendė pakeliauti Prancūzijoje. Mes važiuodami į priekį sumanėme šiek tiek nusukti į šoną ir apsilankyti Šveicarijoje, o važiuodami atgal – kelioms dienoms užsukome į Paryžių. Tiesa, Luvro muziejaus Paryžiuje ar kitų muziejų lankyti su vaikštančiu dvimečiu nerekomenduoju. Pirmiausia, toks mažius labai daug klausinėja, nori viską liesti ir bėgioti aplinkui, todėl susikoncentruoti į eksponatus ar elektroninių gidų pasakojimus iš esmės nepavyks. Antra, pagalvojus apie žalą, kurią mažius gali padaryti tiems eksponatams, pasidaro negera… Trumpai tariant, po muziejų lankymų abudu su vyru būdavom neįtikėtinai išvargę. Ramiai pavyko apžiūrėti tik dalį Popiežių rūmų Avinjone ir tik todėl, kad vyras periodiškai papirkinėjo dukryte saldumynais… Taigi, muziejų lankymą siūlau atidėti ateičiai arba aiškiai susitarti, kas klausysis gido ar apžiūrinės eksponatus, o kas užiminės mažąjį keliautoją.

Kelionės metu dienotvarkę derinome prie dukrytės dienotvarkės. Pietų ji miegodavo skėtuke arba automobilinėje kėdutėje kemperyje. Netgi sukūrėme pietų miego ritualą, kai įjungdavome lopšines, atlenkdavau automobilinę kėdutę ir dukrytė užsisupdavo. O mes su vyru tuo tarpu važiuodavome smaguriaudami. Keliaujant kemperiu gana lengva pietų miego laiką išnaudoti važiavimui, o aktyvųjį vaiko laiką, t.y. rytus ar pavakarius, skirti žaidimų aikštelėms, pažintinėms ekskursijoms ar tiesiog pasivaikščiojimui.

Į kelionę išvažiavome pačioje turistinio sezono pabaigoje, todėl daugelis kempingų jau neveikė arba buvo beužsidarantys. Todėl kartais apsistodavome kempinguose, kartais stovėjimo aikštelėse, pritaikytose kemperiams. Pastarosios dažniausiai būdavo nemokamos. Pasirodo, Prancūzijoje miestai turi turėti tokias aikšteles. Tiesa nežinau, kokio dydžio miestams tai taikoma. Mažesniuose miesteliuose nakčiai sustodavometiesiog automobilių stovėjimo aikštelėse. Kas antrą ar bent jau kas trečia naktį apsistodavome kempinge, nes juose atskiri dušai, galima išsiskalbti ir išsidžiovinti skalbinius, patogiai pasistatyti lauko baldus ir kepsninėje išsikepti kepsnių. Nors patys naudodavomės kempingų infrastruktūra, dukryte visuomet prausdavau kemperio duše, dukrytė taip pat naudodavosi kemperio tualete laikomu iš namų pasiimtu puoduku. Puodukas kemperyje labai patogu, nes dukrytė kada panorėjusi juo galėjo pasinaudoti. Juk puoduku naudotis besipratinantys mažyliai dažniausiai tik prieš pat supranta, kad atėjo laikas „ant puodo“. Truputį palaukti ne visada pavyksta.

Pietų Prancūzijos kurortiniuose miestuose akivaizdu, kad automobilių yra gerokai daugiau nei vietų jiems pasistatyti. Todėl kemperių stovėjimas daugelyje turistinių vietų draudžiamas. Kita vertus, šią problemą labai lengvai išsprendžia geras autobusų tinklas. Ne viename miestelyje iš kempingo ar aikštelės į miesto centrą važiuodavome autobusu. Autobuso bilietų kainos pasirodė draugiškos ir nereikėjo vargti ieškant stovėjimo vietos. Beje, Monake kemperį galima palikti vienintelėje vietoje – požeminėje stovėjimo aikštelėje, visur kitur kemperių stovėjimas draudžiamas.

Maisto pasirinkimas Prancūzijos parduotuvėse taip pat nemažas. Todėl keletą sykių per savaitę užsukdavome į prekybos centrą ir įsigydavome daugiau maisto, kurį laikydavome kemperio šaldytuve ir spintelėse. Maistą gamindavomės kemperyje ant viryklės arba kempingeant griliaus. Kartas nuo karto pietaudavome kavinėse, o desertų kur nors užsukdavome bene kasdien. Beje, mūsų kelionės metu dienos pietūs vienam žmogui pietų Prancūzijoje kainavo apie 12-15 Eur, kai tuo tarpu Paryžiuje – 8-10 Eur. Labiausiai neramu buvo dėl dukrytės, ji buvo alergiška visiems pieno ir rūgštaus pieno produktams. Tačiau mūsų smalsutei prancūzų virtuvė tiko.

Kelionė mums labai patiko, o keliavimas kemperiu su mažyliu tikrai patogus, nes puodukas, viryklė, šiltas vanduo ir kiti reikiami patogumai čia pat. Kelias į vakarų Europa netrumpas, kita vertus, galima važiuoti į bet kokią norimą vietą ar kelionės eigoje pakeisti maršrutą. Todėl reiktų gerai pasidaryti namų darbus: pasiruošti kuo daugiau ir įvairesnių pramogų važiavimo laikui. Į pietų Prancūziją kemperiu rekomenduočiau važiuoti kiek anksčiaurudenį nei važiavome mes. Manau, kad laikas nuo rugsėjo pradžios iki spalio vidurio būtų puikiausias. Pirmiausia, žmonių srautas būtų jau ženkliai apmažėjęs, tačiau veiktų didžioji dalis kempingų. Su nuolaidų kortele ACSI kainos juose labai draugiškos. Ankstyvą rudenį ne tik dienos, bet ir vakarai būtų šilti. Nuo spalio vidurio dienos dar šiltos, bet vakarai jau vėsoki, pasisėdėjimus lauke tekdavo sutrumpinti ir persikelti į šiltą kemperio vidų.

Rudenį į Ispaniją planuojame važiuoti kemperiu jau su dviem mažyliais JLaukite tęsinio!

Patarimai planuojantiems savarankišką kelionę kemperiu:

  • Pasiimti nematytų knygučių, žaisliukų, dėlionių, priemonių rankdarbiams, mėgstamų žaislų, dainelių ir pasakų kelionei, sugalvoti žaidimų, kuriems nereikia jokių priemonių (pvz. valgoma ar nevalgoma, vaisius ar daržovė, skaičiuoti ar pamatyti kelio ženklus, automobilius ar kt. pakeliui ir pan);
  • Išsirinkti kempingus, kuriuose norėtumėte apsistoti, kad apytikriai žinotumėte, kiek per dieną reiks nuvažiuoti. Siūlau naudotis paieškos kanalu www.eurocampings.eu;
  • Pasiimti įprastų košių ar kito mėgstamo ilgo vartojimo maisto, nes vietos kemperyje tikrai pakanka, o parduotuvėse nereiks užtrukti skaitant nežinomo maisto etiketes;
  • Pasiimti skėtuką, kad nereiktų pavargusio vaikučio nešioti;
  • Planuoti dienos maršrutą taip, kad kuo mažiau nukryptumėte nuo vaiko dienos režimo. Dienos miegą galima organizuotis kemperyje, vežimėlyje arba automobilio kėdutėje, jei vaikutis miega važiavimo metu.

Pažintinė kelionė lėktuvu ar kemperiu:

  • Abiem atvejais reikia pasiruošti įvairių žaidimų bei kitų veiklų važiavimo laikui. Tik važiuojant kemperiu jų reikia gerokai daugiau, nes kelias iš Lietuvos į vakarų Europą netrumpas, kita vertus. vietos kemperyje irgi nepalyginamai daugiau;
  • Į kempterį galima susikrauti viską, ko reikia mažyliui (automobilinė kėdutė, vežimas, puodukas ir kt.), tuo tarpu skrendant lėktuvu reikia kruopščiai atsirinkti ir paskaičiuoti, kiek kainuos į leidžiamą bagažą netelpančių daiktų skraidinimas;
  • Keliaujant lėktuvu rekomenduočiau apsistoti vienoje vietoje, kitaip bus daug kraustymosi ir daugybės vaikiškų daiktų dėliojimo iš ir į lagaminus. Tokiu būdu tiek viename būste, tiek kemperyje vaikui galima sukurti pastovių namų iliuziją;
  • Keliaujant kemperiu galima įsidėti mažylio mėgstamų košių ar kito mėgstamo maisto ar, esant poreikiui (pvz. alergiškas vaikutis), bene kiekvieną maistelį pasigaminti šviežiai. Apsistojus viešbutyje be virtuvėlės to padaryti neįmanoma, todėl geriau rinktis apartamentus bent jau su mini virtuvėle;
  • Domėkitės orų prognozėmis ir stenkitės maršrutą koreguoti pagal jas. Jei paaiškėja, kad reikia pakeisti regioną (pvz. dėl liūčių), su kemperiu tai padaryti gerokai lengviau.